Kurie mokiniai lanko vaivorykštės mokyklą?

Kurie vaikai lanko vaivorykštės mokyklą?

  • Vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi pagalbos poreikių kalbos srityje

Kokie yra kalbos sutrikimai?

Vaikams pablogėja kalbos įsisavinimas (tarimas, žodynas, sakinio struktūra), vokalas.
ir (arba) sklandumą, klausos apdorojimą / suvokimą ir (arba) bendravimą. Dažnai taip pat yra ryškus sutrikimo suvokimas. Tai dažnai atsispindi tokiuose elgesiuose:

Vaikas

    • gėdijasi, atsiriboja, nenori kartoti taisyto sakinio, tampa agresyvus, negali sau padėti žodžiais ir veikia fiziškai, kenčia, jaučiasi kalbantis kitaip nei kiti vaikai, apima liūdesys, bejėgiškumas.

 

Kalbos sutrikimai gali būti labai skirtingi ir tarpusavyje susiję:

 

Tarimas (fonetinis-fonologinis kalbos lygis)

    • Kai kurie garsai pakeičiami, pakeičiami arba supainiojami su kitais garsais ("tan is nit" vietoj "can't"; "detommen" vietoj "come"; "babier" vietoj "paper", "nane" vietoj "banana" “)

 

Žodynas (semantinis-leksinis kalbos lygis)

    • Apribota atmintis ir žodžių išsaugojimas arba žodžių vartojimas. Vaikas dažnai atsako „nežinau“.
    • Dažnai vartojamos parafrazės („Toks daiktas ir tu gali ten mesti daiktus, pavyzdžiui, popieriaus lapus ir kitokį popierių“à pašto dėžutė).

 

Gramatika (morfologinis-sintaksinis kalbos lygis)

    • Sakinio darybos taisyklės dar neatrastos (reguliariai atsako vienu ar dviem žodžiais).
    • Neteisinga dalyko ir veiksmažodžio sutapimas: pvz., „Tu eini“ arba „Tu eini“, o ne „Tu eini“.
    • Jokio antrinio veiksmažodžio: pvz., „Aš matau kiškį“. Vietoj „matau kiškį“.
    • Šalutinių sakinių nėra arba jie yra neišsamūs, pvz., „Mama grįžta namo alkana“, „Mama grįžta namo, nes alkana“.
    • Jokio veiksmažodžio, besibaigiančio šalutiniu sakiniu: pvz., „(...), nes sugedo paspirtukas, o ne „(…....), nes sugedo paspirtukas“.

 

Bendravimas- Pragmatika (komunikacinė-pragmatinė kalbos lygis)

Kalbinės užuominos

    • Problemos, susijusios su pasakojimo indėliu (pasisukimas, nepastovumas – šokinėjimas pirmyn ir atgal tarp skirtingų temų/sakinių, netinkamas noras kalbėti, fiksuoti (visada tie patys) teiginiai)
    • Kalbos supratimo problemos, sunkumai suprantant kitų kalbas (Ko iš manęs nori pokalbio partneris? / Ką turėčiau daryti?)

 

Nekalbiniai simptomai

    • Akių kontakto trūkumas
    • Bendravimo trūkumas (labai drovus / santūrus pokalbio situacijose)
    • Trūksta bendravimo jausmo interpretacijos
    • Sunkumai (tinkamai) naudojant veido išraiškas ir gestus
    • Neigiama socialinė integracija (nėra draugų / pašalinių asmenų, elgesio problemos), galbūt neigiama savęs vertinimas

 

Klausos apdorojimo-suvokimo sutrikimai

  • Sunku atskirti triukšmą nuo naudingo triukšmo (trukdančių garsų negalima „išnykti“ / Kas iš tikrųjų svarbu?)
  • Trūksta turinio / žodžių saugyklos (sunku prisiminti)
  • Lengvai blaškomas (sunku susikoncentruoti į kalbos reikalavimus)

 

kalbos supratimas

    • Teiginiai ar mažos istorijos nėra iki galo suprantamos.
    • Nurodymai neįgyvendinami taip, kaip tikėtasi.
    • Trūksta dėmesio šnekamajai kalbai (žodinei kalbai).

 

Daugiakalbystė – vaikų, augančių daugiakalbiai, kalbos sutrikimai

  • Nepaisant kalbos palaikymo, kalbos raida yra sutrikusi tiek pirmoje (gimtoji), tiek antrojoje (vokiečių) kalboje ir vyksta per lėtai / netinka amžiui.
lt_LTLietuvių kalba
GDPR slapukų sutikimas su tikrojo slapuko reklamjuoste